Taisyklės sveikai burnos ertmei

Burnos ertmė yra unikali, sudėtinga ir stabili mikrobiocenozė, kuri yra labai palanki aplinka augti, daugintis bei palaikyti gyvybines mikroorganizmų funkcijas. Nuo burnos ertmės būklės, jos normalios mikrofloros pusiausvyros labai priklauso virškinamojo trakto ir viso organizmo sveikata bei polinkis sirgti vienomis ar kitomis ligomis.

Burnos ertmėje esančių mikroorganizmų skaičius, pagal rūšių ir bendrą skaičių, savo skaitlingumu organizme yra antras po storosios žarnos mikroorganizmų skaičiaus.

Mikroorganizmai, nuolat aptinkami sveiko žmogaus burnoje ir visame kūne, sudaro normaliąją jo mikroflorą. Vyraujančią burnos ertmės mikroflorą tiek rūšių įvairove, tiek skaičiumi sudaro bakterijos.

Evoliucijos procese tarp žmogaus kūno ir burnos ertmės mikroorganizmų susiformavo sudėtingi bei prieštaringi santykiai. Burnos ertmės mikroorganizmai nuolat dalyvauja maisto metabolizme. Normali mikroflora taip pat vaidina esminį vaidmenį antimikrobinės burnos ertmės apsaugos sistemoje.

Turėdami didelį afinitetą gleivinės ląstelių receptoriams, normalios burnos ertmės mikrofloros atstovai trukdo patogeninių mikrobų prisitvirtinimą prie burnos epitelio ląstelių, t. y. jie tampa ekologinio barjero dalimi ir blokuoja epitelio ląstelių receptorius nuo patogeninių bakterijų adhezijos (gebėjimo prisitvirtinti) prie jų. Viena iš labai svarbių normalios mikrofloros funkcijų yra išlaikyti darbinę specifinių ir nespecifinių, humoralinių ir ląstelių imuniteto mechanizmų būseną. Normalios mikroorganizmų biocenozės atstovų antagonistinė veikla taip pat leidžia kovoti su patogeninės mikrofloros atstovais. Jų produkuojamos baktericidinės medžiagos (nizinas, laktolinas) bei metabolitai, turintys antibiotinį poveikį (vandenilio peroksidas ir kt.), sintetinamos rūgštys (pieno, acto, ketogliutaro, gintaro) efektyviai suspenduoja patogeninės floros poveikį sveikam organizmui. Normali mikroflora dalyvauja B, PP, K, C grupės vitaminų sintezėje, gerina vitaminų D ir E, folio, nikotino rūgščių, kurios gaunamos su maistu, sintezę ir pasisavinimą.

Kita vertus, daugelis burnos ertmės mikroorganizmų gamina organines rūgštis ir taip prisideda prie dantų ėduonies vystymosi. Be to, tam tikromis sąlygomis kai kurie mikroorganizmai gali sukelti rimtas ligas.

Burnos ertmės mikrofloros sudėtis apima įvairius mikroorganizmus. Dalis sudaro autochtoninę (normaliąją) mikroflorą, kitos – alochtoninę (tranzitinę, pasažinę). Burnos ertmei būdinga autochtoninė mikroflora.

Į normalios mikrofloros sudėtį įeina ganėtinai pastovios bakterijų rūšys, būdingos tam tikram biotopui ir priklausančios nuo makroorganizmo amžiaus. Tai leidžia jai greitai atgauti turėtą pusiausvyrą, kai būna sutrikdyta.

Alochtoninę florą sudaro nepatogeniniai arba sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai, kurie ribotą laiką apgyvendina burnos ertmę, nesukeldami ligos. Tačiau pažeidus normalios mikrofloros pusiausvyrą, tranzitinės floros atstovai gali užpildyti ir tokiu būdu pakeisti laisvą tam tikro biotopo nišą, kuri ateityje gali prisidėti prie burnos patologijos vystymosi. Dažniausios tranzitinės floros atstovės burnos ertmėje – enterobakterijos, kai kurių rūšių pseudomonos, sporas formuojančios bakterijos, kampilobakterijos. Alochtoninę burnos ertmės mikroflorą atstovauja mikrobai, būdingi ir kitoms kūno vietoms. Ją sudaro rūšys, kurios paprastai gyvena žarnyne ar nosiaryklėje.

Kaip ir bet kurioje biocenozėje, burnos ertmėje galima atskirti mikroorganizmų grupes, kurių rūšių skaičius yra mažas, tačiau skaitmenine išraiška jie sudaro biocenozės pagrindą. Tai yra dominuojanti mikroflora. Visa normalioji mikroflora nurodo dominuojančią mikroflorą, todėl šie terminai dažnai gali būti laikomi sinonimais.

Kokybinė ir kiekybinė įvairių burnos ertmės dalių mikrofloros sudėtis nėra vienoda. Burnos ertmėje yra kelios mikrobų grupės, kurios aptinkamos ant gomurio, skruostų, liežuvio, dantenų, taip pat dantų paviršiuje ir seilėse. Daugiausia bakterijų yra dantų apnašose, o mažiausia populiacija – gomurio epitelyje.

Iki šiol dar nėra galutinai išspręstas klausimas dėl bakterijų rūšių mikrobiocenozėse. Burnos ertmėje rasta 250–280 rūšių bakterijų (įvairių autorių vertinimu), jų grynoji kultūra buvo išskirta, ištirtos jų savybės. Naudojant molekulinius biologinius tyrimų metodus burnos ertmėje, įvairių autorių duomenimis, buvo rasta 600–750 mikroorganizmų rūšių.

Manoma, kad normalus anaerobinių ir aerobinių mikroorganizmų santykis burnos ertmėje yra 10:1. Bakterijos, turinčios anaerobinį kvėpavimą, sudaro apie 75 % visos bakterinės floros. Kiekybine prasme pagrindinė burnos ertmės mikrobiocenozė yra streptokokai, veilonlonelos ir difteroidai. Likusių bakterijų skaičius burnos ertmėje yra žymiai mažesnis.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) atliekami mikrobiologiniai maisto tyrimai patogenams (pvz. kampilobakterijoms) aptikti. Per maistą patekę patogenai gali pakenkti burnos bei viso virškinamojo trakto mikroflorai, įsitvirtinti organizme ir sukelti rimtą infekciją.

Reguliari, tinkama burnos priežiūra yra pirmas ir pagrindinis žingsnis geros dantų sveikatos link. Norint išsaugoti sveiką burnos ertmę būtina laikytis keleto paprastų taisyklių:

1. Dantų valymas – svarbiausias dantų higienos ir sveikatos komponentas

Dantis reikia valyti mažiausiai du kartus per dieną, 2–3 minutes ryte bei vakare. Rekomenduojama rinktis minkštus dantų šepetėlius, nes jie labiau tausoja dantų emalį ir dantenas. Dantų protezams, ortodontinėms fiksavimo plokštelėms rekomenduojami kieti dantų šepetėliai. Geriausia dantų šepetėlį laikyti maždaug 45 laipsnių kampu danties paviršiaus atžvilgiu, valyti švelniais judesiais, pradedant nuo dantenų ir einant žemyn. Nepamirškite valyti dantų iš abiejų pusių, taip pat kramtomojo dantų paviršiaus. Nepamirškite ir liežuvio, nes ant jo susikaupia maisto dalelės. Tam rinkitės šepetėlius, kurie turi tam skirtą dalį. Rinkdamiesi dantų pastą atkreipkite dėmesį į jos poveikį. Turint jautrius dantis, kraujuojančias dantenas ar kitų problemų, rekomenduojama pasirinkti dantų pastą, kuri padeda sumažinti atitinkamas problemas.

2. Dantų siūlų naudojimas

Deja, dantų šepetėlio neužtenka, norint tinkamai išvalyti tarpus tarp dantų, kur kaupiasi maisto atliekos ir susidaro bakterijos, sukeliančios dantų ėduonį. Todėl verta naudoti dantų siūlą, kuris padės išvalyti tarpelius, kurių dantų šepetėliai negali pasiekti. Dantų siūlą galima naudoti kartą per dieną, vakare, valant dantis. Vienam kartui rekomenduojama naudoti maždaug 50 cm ilgio siūlą ir valyti tarpus tarp dantų priešais veidrodį, kad būtų galima deramai valdyti procesą, nepažeisti dantenų. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie dantų siūlą naudoja pirmą kartą.

3. Burnos skalavimo skystis

Specialios burnos ertmės skalavimo priemonės padeda panaikinti bakterijas, esančias dantų apnašose, sulėtina gingivito (dantenų ligos) vystymąsi, taip pat gaivina kvėpavimą. Burnos skalavimas atliekamas tik kaip papildoma dantų ir burnos ertmės higienos procedūra. Tai neturėtų būti vienintelė procedūra, pakeičianti šepetėlį ir siūlą. Rinkdamiesi burnos skalavimo skystį, būtinai atkreipkite dėmesį į jo poveikį ir specifiką, nurodytą ant pakuotės, taip pat atidžiai perskaitykite bei laikykitės naudojimo instrukcijų.

4. Kramtomoji guma

Kramtomoji guma gaivina kvėpavimą bei skatina padidėjusį seilių išsiskyrimą, o tai yra natūrali priemonė nuo kenksmingų bakterijų ir apnašų. Atkreipkite dėmesį, kad kramtomoji guma nėra universali priemonė ir nepakeičia kitų priemonių. Ji turėtų būti naudojama protingai, trumpą laiką, tada jos vartojimo poveikis bus teigiamas. Kramtomąją gumą rekomenduojama kramtyti ne ilgiau kaip 10 minučių, tik po valgio. Pernelyg dažnas ir ilgas kramtymas neigiamai veikia dantų emalį.

5. Apsilankymas pas dantų higienistą

Kasdieninė burnos higiena skatina burnos ertmės sveikatą, tačiau pas dantų higienistą rekomenduojama lankytis du kartus per metus. Profesionalus higienistas naudoja specialius odontologijos įrankius ir medicinos prietaisus, kurių neturime savo namuose. Jis vykdo kruopščią dantų, taip pat burnos ertmės higieną, išvalydamas tas vietas, kurių negalima išvalyti namuose dantų šepetėliu ir dantų siūlu. Lankantis pas dantų higienistą du kartus per metus laiku sužinoma apie mažas dantų problemas ir užkertamas kelias joms išsivystyti į rimtesnius burnos ertmės pažeidimus.

Parengė Mikrobiologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Rūta Jankauskienė