Kraujo spaudimas – ką svarbu žinoti?

didelis kraujo spaudimas

Normalaus kraujospūdžio palaikymas yra svarbi mūsų kūno veikimo dalis, o padidėjęs kraujospūdis tampa nemenku gyvenimo trikdžiu. Trečdalis šalies gyventojų turi per didelį kraujo spaudimą ir tai yra pagrindinė širdies ligų – insulto, infarkto, lėtinės inkstų ligos, širdies nepakankamumo priežastis.

Jau daugelį metų nepakitusi išlieka ir pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos, vien 2018 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 55,4 % visų mirusiųjų. Labai svarbu turėti pagrindines žinias, susijusias su šiuo sutrikimu, į kurias atsižvelgus būtų galima laiku diagnozuoti ir skirti teisingą gydymą. Pateikiame atsakymus į svarbiausius su šia liga susijusius klausimus.

1. Kas yra kraujo spaudimas ir koks jis turėtų būti?

Kraujospūdis – kraujo spaudimas (kraujo slėgis) į kraujagyslių sieneles. Normalus kraujospūdžio sistolinis slėgis yra mažesnis nei 120, o diastolinis slėgis – mažesnis nei 80 mm Hg. Tiesa, kraujospūdis nėra pastovus – užsiimant aktyvia veikla, patiriant stresą jis gali pakilti. Natūraliai kraujo spaudimas svyruoja ir dienos metu – dieną būna šiek tiek aukštesnis nei naktį, natūralus kitimas užfiksuojamas ir keičiantis metų laikams, tačiau turint aukšto kraujospūdžio ligą, aukštas spaudimas nekrenta net naktį, o tai jau yra patologija.

2. Kas yra sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas?

Kraujospūdis fiksuojamas dviem žymenimis – sistoliniu bei diastoliniu kraujo spaudimu. Viršutinis skaičius – sistolinis kraujospūdis – rodo didžiausią kraujo slėgį į kraujagyslių sieneles, o apatinis skaičius – diastolinis kraujo spaudimas – žymi mažiausią kraujo slėgį į kraujagyslių sieneles, kai širdis atsipalaiduoja. Kuomet pirmasis žymuo yra didesnis nei 140 mm Hg ir diagnozuojamas padidėjęs kraujospūdis.

3. Kaip taisyklingai matuoti kraujo spaudimą?

Gydytojai ragina kraujospūdį matuoti reguliariai, naudotis kraujo spaudimo matuokliu namuose, taip galėsite geriau sekti situaciją.

Prieš matuodami bent 5–10 min. ramiai pasėdėkite atrėmę nugarą ir nesukryžiavę kojų. Matavimo metu nekalbėkite, o ranką atremkite taip, kad jūsų alkūnė būtų širdies lygyje. Pasimatavę pirmą kartą, atlaisvinkite rankovę ir, palaukus kelias minutes, matuokite dar kartą. Jei rodmenys labai skiriasi, tuomet reikėtų matuoti trečią kartą ir išvesti jų vidurkį.

4. Koks yra geriausias dienos laikas kraujo spaudimui patikrinti?

Norėdami tinkamai pamatuoti kraujo spaudimą tam tikru laikotarpiu, gydytojai rekomenduoja tikrinti bent kelis kartus per dieną ir užrašyti rezultatus. Vėliau matuoti reikėtų kasdien tuo pačiu metu, kai pirmą kartą užfiksavote didžiausią skaičių.

5. Kas gali turėti įtakos kraujo spaudimo rezultatui?

Matuojant rankos turėtų būti visada toje pačioje padėtyje. Prieš matuojant reikėtų bent pusvalandį negerti gėrimų su kofeinu, nesimankštinti. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad sunkiai dirbant ar patyrus stresą spaudimas pakyla, o ramybės būsenoje ar miegant – atvirkščiai – sumažėja.

6. Kuris svarbesnis – apatinis ar viršutinis – skaičius?

Sistolinis kraujospūdis (didžiausias skaičius arba didžiausias kraujo spaudimas, kai širdis suspaudžia ir stumia kraują aplink kūną) yra svarbesnis nei diastolinis kraujospūdis (apatinis skaičius arba mažiausias kraujospūdis tarp širdies plakimų), nes jis geriausiai atskleidžia insulto ar infarkto riziką.

Pavyzdžiui, 160 / 80 mm Hg kraujospūdis yra labiau rizikingas, nei 150 / 90 mm Hg. Jei padidėjęs sistolinis kraujospūdis, tačiau normalus arba žemas diastolinis kraujospūdis, tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija (ISH). Šis sutrikimas fiksuojamas žmonėms senstant, jis padidina infarkto ar insulto riziką, todėl gydytis yra būtina.

7. Kaip sužinoti, ar turiu aukštą kraujo spaudimą?

Aukštas kraujo spaudimas yra „tylusis žudikas“, nes dažniausiai nėra akivaizdžių simptomų. Dėl šios priežasties hipertenziją neretai diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistas eilinės sveikatos patikros metu. Jei artimoje aplinkoje yra žmonių, susidūrusių su šiuo sutrikimu, itin svarbu atkreipti dėmesį ir į jūsų kraujospūdžio rodiklius. Tikimybę susirgti arterine hipertenzija gali lemti ir genetiniai veiksniai – jeigu sirgo tėvai, vaikai turi didesnę galimybę susirgti taip pat.

Jeigu jūsų kraujospūdis yra ypač aukštas, gali kamuoti neįprastai stiprūs galvos skausmai, dažniausiai pakaušio srityje, krūtinės skausmas, pykinimas, pusiausvyros sutrikimai, taip pat galite prastai jaustis atlikdami fizinius pratimus. Jei jaučiate, kad turite kurį nors iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į šeimos daktarą.

8. Kuo pavojingas aukštas kraujospūdis?

Kaip jau buvo minėta, aukštas kraujospūdis yra „tylus žudikas“ – žmonės dažnai net nežino, kad jį turi, todėl ilgai negydomas, bėgant metams, kraujo spaudimas išlieka aukštas ir pradeda pažeisti kraujagysles, taip padidindamas riziką patirti širdies smūgį, insultą, širdies nepakankamumą ar susirgti inkstų ligomis.

9. Kas iššaukia aukštą kraujo spaudimą?

Skiriamas dviejų tipų aukštas kraujospūdis: pirminė ir antrinė hipertenzija. Esant pirminei hipertenzijai, ligos priežastys dažniausiai lieka neaiškios, o sutrikimas vystosi pamažu. Sergant antrine hipertenzija, galima nustatyti jos priežastis, dažniausios šios: inkstų arba skydliaukės sutrikimai, įgimti kraujagyslių defektai, obstrukcinė miego apnėja ir pan. Neveiklumas, netinkama mityba, nutukimas, vyresnis amžius ir genetika – visa tai taip pat turi įtakos hipertenzijos vystymuisi. Stresas yra dar viena priežastis, kuri turi įtakos nenormaliam kraujospūdžiui, todėl žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, turėtų išbandyti jogą ar meditaciją. Net ir toks paprastas dalykas kaip raminančios muzikos klausymas gali padėti nusiraminti po įtemptos dienos.

10. Kodėl skiriasi kraujospūdžio rezultatai matuojant pas gydytoją ir namuose?

Tai vadinama „baltojo chalato“ hipertenzija. Gydytojo kabinete ar eilėje prie kabineto pacientai dažnai patiria nervinę arba fizinę įtampą, todėl kraujospūdžio rodikliai gali nevalingai pakilti. Tai būdinga net 10 % visos populiacijos.

10. Ar yra dieta, galinti palaikyti normalų kraujo spaudimą?

Daugybė maisto produktų ir gėrimų gali padidinti kraujospūdį, jei jų suvalgoma per daug, todėl visada reikėtų turėti saiką. Norėdami gauti kalio, žmonės gali valgyti bananus, avokadus ir daugelį kitų vaisių ir daržovių. Vengiant riebaus maisto ir perdirbtų angliavandenių, kraujospūdis taip pat gali žymiai sumažėti. Atlikus tokius pakeitimus savo mityboje, kraujospūdis turėtų sumažėti maždaug 10 mm Hg. Tiems, kurie siekia mažinti kraujospūdį, būtų pravartu fiksuoti savo valgymo įpročius maisto dienoraštyje.

11. Kokie fiziniai pratimai palaiko normalų kraujo spaudimą?

Beveik bet kokia fizinio krūvio forma gali padėti palaikyti tinkamą kraujospūdžio lygį. Pagal savo galimybes išbandykite aerobikos pratimus, bėgimą, vaikščiojimą, važinėjimą dviračiu ar plaukimą. Būkite aktyvūs bent 150 min. per savaitę, o dar geriau, jei bent minimali fizinė veikla jus lydės kasdien.

12. Ar orai turi įtakos kraujo spaudimui?

Kaip būtų keista, kraujo spaudimas gali pasikeisti kintant orui. Žinoma, kad kraujospūdis didesnis žiemą, o vasarą – žemesnis. Vasarą yra šilta, mes gausiai prakaituojame ir išgeriame daugiau skysčių, todėl kraujo spaudimas būna žemesnis. Šaltuoju metų laiku temperatūra susiaurina kraujagysles, o siauri indai reikalauja didesnio slėgio, kad kraujas judėtų per kūną, tad spaudimas natūraliai būna aukštesnis. Drėgmė, vėjas ir net atmosferos slėgis taip pat gali paveikti kraujospūdį.

Kaip gydomas aukštas kraujo spaudimas?

Svarbiausia, pastebėjus padidėjusį kraujospūdį, kreiptis į savo gydytoją, kad paskirtų gydymo planą. Gydant aukštą kraujospūdį paprastai reikia pakeisti gyvenimo būdą, o prireikus skirti ir vaistų terapiją.

Dažniausiai patariama:

● atsisakyti rizikos veiksnių – mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą;
● sumažinti druskos ir riebalų kiekį mitybos racione. Druskos kiekis turėtų būti ne daugiau kaip 5 g per parą. Į šią normą įeina ir druska, kuri aptinkama visuose maisto produktuose – mėsos gaminiuose, duonoje, sūryje;
● valgyti sveiką maistą – mitybos racione turėtų būti gausu daržovių ir vaisių, liesų baltymų, neskaldytų grūdų;
● dažnai judėti – kasdien vaikščioti bei mankštintis;
● nepiktnaudžiauti kava ir juoda arbata, nepadauginti kofeino;
● tinkamai išsimiegoti – asmeniui reikėtų bent 8 val. miego per parą.

Iveta Leščinskaitė