Lietuvos kultūros paveldo vertybės

Liepos 2 dieną Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai dešimčiai nematerialaus kultūros paveldo vertybių saugotojų. Iškilmėse pristatytos vertybės, papildžiusios mūsų Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą.

Į sąrašą įtraukta: drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija.

Mažosios Lietuvos delmonai

Mažosios Lietuvos delmonai

Iškilmių dalyvius su gyvųjų Lietuvos tradicijų švente sveikinęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas priminė, kad iš lotynų kalbos kilęs žodis „tradicija“ reiškia visų pirma perdavimą. „Tradicija yra gyva tada, kai ji perduodama iš rankų į rankas. Manau, kad Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas kaip tik yra mums priminimas ir susitarimas dėl to, ką turime perduoti ateities kartoms“, – pabrėžė kultūros ministras.

Kuršių marių vėtrungių gamyba

Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba

Šiame sąvade jau yra 32 vertybės, priskaičiuojant ir tris, esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše, – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

pirtis

Pirčių lankymo tradicija

2004 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Ja vadovaujantis kuriamas visuomenei ir bendruomenėms atviras, reikšmingas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas.

Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija įpareigoja valstybes nares skatinti bendruomenes saugoti nematerialų kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms. Kaip vienas veiksmingiausių būdų telkiant bendruomenes ir visuomenę šiam tikslui yra nematerialaus kultūros paveldo sąvadų kūrimas. Panašius registrus kuria daugelis Europos ir pasaulio šalių, vertinančių savo kultūrinę tapatybę, tradicijas, aplinką.

Taip pat skaitykite: