Hepatitas C nepasireiškia jokiais simptomais

Visame pasaulyje apie 290 milijonų žmonių gyvena nežinodami, kad serga virusiniais hepatitais. Liepos 28-ąją, minėdami Pasaulinę hepatito dieną, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento specialistai kviečia asmenis, kurie turi didesnę riziką sirgti virusiniais hepatitais, atlikti prevencinius tyrimus.

Dauguma nejaučia jokių simptomų

PSO duomenimis, kasmet pasaulyje nuo virusinio hepatito ar jo komplikacijų miršta apie 1,4 mln. žmonių. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), tai „tylusis žudikas“. Taip yra todėl, kad užsikrėtus hepatito virusais, daugumai užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai; liga gali pereiti į lėtinę formą, kuri per kelis dešimtmečius gali progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį.

Per 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruota 199 lėtinių hepatitų atvejai, iš jų net 169 buvo diagnozuotas lėtinis virusinis hepatitas C.

Virusiniai hepatitai plinta skirtingais būdais

Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų A, B, C, D ir E sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. Virusiniais hepatitais B ir C galima užsikrėsti per kraują (vartojant švirkščiamuosius narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais, darant tatuiruotes, veriant auskarus ar atliekant kitas procedūras, kurių metu naudojami nesterilūs įrankiai), lytinius santykius (nenaudojant prezervatyvo), tačiau hepatito C virusas šiuo būdu perduodamas retai. Užsikrėtusi motina hepatitą B ir C gali perduoti savo kūdikiui. Virusiniu hepatitu A dažniausiai užsikrečiama per maistą, vandenį bei aplinką.

Skiepai – veiksmingiausia profilaktikos priemonė

Pati efektyviausia apsauga nuo virusinių hepatitų A ir B yra skiepai, o siekiant apsisaugoti nuo kitų virusinių hepatitų, labai svarbu mažinti rizikos veiksnius, kurie didina tikimybę susirgti, o jei jų nepavyksta išvengti, reguliariai tikrintis sveikatą.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl virusinių hepatitų?

Dėl virusinių hepatitų pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti šioms asmenų grupėms:

• asmenims, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai;
• organų, audinių, kraujo ar kraujo komponentų donorams;
• asmenims po organų transplantacijos;
• asmenims, kuriems buvo chirurginė operacija ar invazinė procedūra;
• pacientams, kuriems taikoma hemodializė;
• sergantiems hemofilija ar kitomis kraujo ligomis;
• asmenims, kuriems dėl neaiškių priežasčių yra padidėję kepenų fermentai;
• medicinos įstaigų darbuotojams;
• nėščiosioms;
• vaikams, kurių motinos nėštumo ar gimdymo metu sirgo virusiniu hepatitu;
• asmenims, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas;
• turėjusiems daug lytinių partnerių;
• infekuotiems ŽIV infekcija;
• nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus;
• buvusiems įkalinimo įstaigoje.

Kur galima pasitikrinti dėl virusinių hepatitų?

Jei norite atlikti tyrimą dėl hepatitų, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ar atlikti tyrimą laboratorijoje. Taip pat greituosius testus galima įsigyti vaistinėse ir juos atlikti savarankiškai.